Ir tik po 18 metų supranti,kaip lengva visgi kvėpuoti.Su Tavim kartu vienu ritmu.Valentino dienos rožės trinasi į automobilio sėdynę.Cigaretės dūmas nebūtinas bohemiškam gyvenimui.Pesimizmas irgi.Bandomieji,apipinti švelniais bučiniais,tokiais vėjavaikiškais ir skubotais.Negalima,reikia mokytis.Pasilik dar..uostai mano kaklą ir švelniai įkandi į ausį.Negalima,reikia mokytis.Mano maldelė,šūkis,kuris įsirėžė giliau,nei norėjau.Painūs Vilniaus keleliai ir Tavo žalias Polo.
Ar aš myliu tave?
Taip,visgi aš siaubingas žmogus
Great blog! I'm a new follower =)
AtsakytiPanaikinti